Priebalsiai taip pat skiriasi šiose kalbose. Suomių kalba turi paprastą priebalsių sąrašą su balsinėmis ir bebalsėmis poromis, pvz., /p/ ir /b/. Estų kalba apima papildomus garsus, tokius kaip /ʒ/, o vengrų kalboje yra sudėtingesnių grupių, paveiktų slavų kalbų.
- Kalba
- Balsių skaičius
- Žymūs priebalsiai
- suomių
- 8-12
Paprastos poros (pvz., /p/, /b/)
Estų
9
Apima /ʒ/
vengrų
14
Sudėtingi klasteriai
Streso ir intonacijų modeliai
Streso vieta šiose kalbose labai skiriasi. Suomių kalboje kirčiavimas nuolat patenka į pirmąjį kiekvieno žodžio skiemenį – tai ypatybė, prisidedanti prie jo ritminės kokybės. Šį modelį pastebėsite atidžiai klausydamiesi šnekamosios suomių kalbos; tai sukuria nuspėjamą srautą, kurį lengva sekti.
Estų kalba rodo, kad daugumos žodžių pirmasis skiemuo kirčiuojamas fiksuotas, tačiau leidžia keisti skolinius arba sudėtines struktūras, kai antriniai kirčiai gali atsirasti vėliau frazėse. Intonacijos modeliai gali keistis priklausomai nuo konteksto – klausimų pabaigoje dažnai kyla intonacija.
Vengrijos streso išdėstymas skiriasi; ji paprastai patenka ir į pirmąjį skiemenį, bet turi daugiau laisvės dėl tonų variacijos sakiniuose, palyginti su suomių ir estų kalbomis.
Gramatinės struktūros
Supratimas suomių, estų ir vengrų kalbų gramatines struktūras atskleidžia unikalų jų sudėtingumą. Kiekviena kalba naudoja skirtingus sakinių kūrimo ir prasmės perteikimo būdus.
Daiktavardžių atvejai ir linksniai
